Meniu

Istorija

Nuo seno žmonių gyvenamosios vietos pasirinkimas priklausė nuo gamtos. Pirmiausiai žmonės apsigyvendavo ten, kur jausdavosi esą saugesni, sunkiau pasiekiami priešų, tačiau vėliau vis daugiau dėmesio skyrė vietovės grožiui. Keista, tačiau šie dalykai dažniausiai sutampa. Istorija liudija, kad būsimą Pilies gyvenvietę kaip tinkamą vietą savo namams ir kaip puikų saugumo ir komforto derinį įvertino ne viena žymi istorinė asmenybė.

XVI a. 

Alšio palikuonis Povilas Alšėniškis, įsiteikdamas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam, 1533 m. jo žmonai Bonai Sforcai užrašė Rokantiškių pilį ir savo namus bei sklypus Vilniuje. Tai 1536 m. padėjo jam tapti Vilniaus vyskupu.

Bona Sforza d’Aragona – Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė (nuo 1518), Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina.

Karalienė Bona kilusi iš galingos italų Medičių kunigaikščių giminės. Ji buvo Giano Galeazzo Sforzos iš Milano duktė ir Biancos Marijos Sforzos dukterėčia, kuri 1493 m. ištekėjo už Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimiljano I. Bona, imperatorienės dukterėčia, buvo Renesanso kultūros globėja, ji taip pat laikoma šiuolaikinės Lenkijos ir Lietuvos virtuvės motina, iš Italijos į Lenkiją bei Lietuvą atgabenusia daržoves.

Vėliau, XVI a. pirmoje pusėje, pilis priklausė Goštautams, po to atiteko Žygimantui Augustui.

XVII a. 

XVII a. pirmoje pusėje pilis jau buvo Pacų nuosavybė.

Steponas Pacas 20 metų buvo Karaliaus Zigmanto Vazos sekretorius. 1636 m., jam esant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleriu, puošnioje Rokantiškių pilies rezidencijoje viešėjo Karalius Vladislavas Vaza, Pūčkoriuose įkūręs antrą patrankų liejyklą.

Šio amžiaus viduryje pilis buvo sudeginta Maskvos kariuomenės žygio prieš Lietuvą metu.

Užėmus Vilnių, piliavietė sunyko, apaugo mišku.

Šiandien

Šiuo metu trapecijos formos aikštelėje aptikti pilies griuvėsių likučiai – buvusios pilies pamatai. Ištirta tik viršutinė kultūrinio sluoksnio dalis. Pagal aptiktas pastatų liekanas, XVI – XVIII a. plytas, čerpes ir koklius nustatyta, kad ant šio kalno stovėjo rūmai (45×20 m ploto) su 2 metrų storio sienomis, o langų arkos buvo apmūrytos plytomis. Iš pietų pusės būta kiemo, apjuosto gynybine siena, prie jos vakarinės dalies buvo išmūryti kazematai, o pietvakariniame kampe – vartų gynybos bokštas.

Šiandien ketinama ne tik parodyti visuomenei rastas archeologines vertybes, bet ir sutvarkyti patį pilies kalną – įrengti pėsčiųjų takus su laiptais ir poilsio bei apžvalgos aikštelėmis, pastatyti informacinius stendus bei rodykles. Ant kalno sutvarkyti mišką ir taip atkurti buvusios pilies apylinkių vaizdą bei kalvos šlaitus.

Vilnius 1576

Vilnius 1576


Bona Sforza

Bona Sforza


Žygimantas Augustas

Žygimantas Augustas


Zigmantas Vaza

Zigmantas Vaza